1. Suformuluokite hipotezę pradiniam klausimui atsakyti (šaldymo kompresų veikimo principas: https://www.youtube.com/watch?v=Tw4gqX9BVqc )
2. Suplanuokite tyrimą, kuriuo galėsite patikrinti savo hipotezę (išsamiai aprašykite visus veiksmus, įskaitant tyrimo kintamuosius ir reikalingas medžiagas).
3. Atlikite tyrimą ir užrašykite savo stebėjimų rezultatus.
4. Koks energijos kiekis šilumos pavidalu buvo susijęs su stebėtu reiškiniu? Paaiškinkite, ką šis dydis reiškia.
5. Paaiškinkite reiškinį naudodami tris vaizdavimo lygmenis (mikroskopinį, submikroskopinį ir simbolinį).
6. Suformuluokite išvadas ir atsakykite pateiktą klausimą.
7. Be situacijų, kai reikia taikyti šaltį, yra ir kitų situacijų, kai reikia taikyti karštus kompresus. Paieškokite informacijos ir atsakykite, ar yra momentinių karštų kompresų, kaip jie veikia?

1. Remiantis pateikta informacija (tekstu ir vaizdo įrašu) galima daryti išvadą, kad kompresai yra kambario temperatūros ir atvėsta, kai jie yra sukami, spaudžiami ir purtomi. Šie veiksmai būtini atvėsimui, o tai leidžia manyti, kad kompresas sudarytas iš įvairių medžiagų, kurios susimaišo. Temperatūros kritimą sukelia endoterminis procesas, kurį mokiniai turėtų paminėti. Momentinius šaltus kompresus sudaro vandens pripildyta pakuotė (vidinis maišelis) ir pakuotė su vandenyje tirpstančia kieta medžiaga (išorinis maišelis), todėl šie du komponentai negali susimaišyti. Kai kas nors nori panaudoti kompresą, jį reikia sukti, spausti kol vidinis maišelis su vandeniu plyšta ir vanduo susimaišo su kietąja medžiaga. Kietosios medžiagos tirpimas vandenyje yra endoterminis procesas, kurio metu vyksta energijos (kaip šilumos) absorbcija. Dėl to sumažėja  kompreso ir jį supančios aplinkos temperatūra, nes sistema nėra izoliuota. Plyšus vidiniam maišeliui, kuriame yra vandens, kompresas purtomas, kad greičiau ištirptų. Dažniausiai šaltuose kompresuose naudojamas junginys yra amonio nitratas – kristalinė kieta medžiaga, kuri ištirpusi vandenyje skyla į amonio ir nitrato jonus. Šio proceso metu vyksta energijos perdavimas iš vandens, dėl kurio sumažėja jo temperatūra. Šis tirpimo procesas yra endoterminis, todėl, remiantis Le Šateljė principu, sistemos temperatūros didėjimas yra palankus tirpimui: pusiausvyra tarp kietojo ir ištirpusio tirpiklio kinta, kad neutralizuotų šį sutrikimą (temperatūros didėjimą), todėl tirpiklių tirpumas didėja. Kaip alternatyva amonio nitratui šaltuose kompresuose gali būti naudojamas karbamidas arba amonio chloridas.
   Rekomenduojama nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=A5q0NUDbGp8
2. Nors galima atlikti eksperimentinę veiklą su amonio nitratu, dėl amonio nitrato toksiškumo labiau rekomenduojama naudoti karbamidą. Mokiniai gali ištirpinti karbamidą vandenyje (pavyzdžiui, 100 g karbamido 100 ml dejonizuoto vandens) ir, matuodami pradinę ir galutinę temperatūras, patikrinti, ar tai endoterminis procesas. Mokiniai taip pat gali tirti, ar didėjant temperatūrai didėja šio tirpalo tirpumas: šią veiklą galima atlikti ruošiant sočiuosius tirpalus ir dėl temperatūros didėjimo juos tirpinant. Stebint šio tirpiklio tirpumo vandenyje vertes, esant skirtingoms temperatūroms, galima įsitikinti, kad tirpumas didėja didėjant temperatūrai, o tai patvirtina, kad tirpinimas vandenyje baigiamas, nes tai yra endoterminis procesas.
3. Mokiniai turėtų užrašyti pradinės vandens temperatūros ir galutinės karbamido tirpalo vandenyje temperatūros duomenis. Jei tiriamas karbamido tirpumas vandenyje, mokiniai turėtų užrašyti pridėto tirpiklio kiekį (iki prisotinimo) ir galutinę tirpalo temperatūrą (rekomenduojamos temperatūros: 20 ºC, 40 ºC ir 60 ºC).
4. Energijos kiekį šilumos pavidalu, susijusį su tirpimo procesu, galima apskaičiuoti pagal formulę: q = c m (T2-T1), čia:
   q = perduota energija (šilumos pavidalu) (J)
   c = vandens šiluminė varža (J.kg^-1.K^-1 )
   T1 = pradinė temperatūra (K) 
   T2 = galutinė temperatūra(K) 
   Pagal šią lygtį galima apskaičiuoti energiją, kuri perduodama iš vandens į karbamidą tirpalo temperatūrai nuo pradinės T1 iki galutinės T2 pakeisti.
5. Makroskopiškai mokiniai pastebi, kad karbamido tirpinimas vandenyje yra procesas, kurio metu tirpalo temperatūra sumažėja. Nagrinėdami tirpumo kitimą priklausomai nuo temperatūros, mokiniai mikroskopiniu lygmeniu pastebi, kad pradedant nuo prisotintų tirpalų (su neištirpusiu tirpikliu), jis „išnyksta“, t. y. tirpsta didėjant temperatūrai. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo didesnis kiekis tirpalo ištirps.
   Submikroskopiniu lygmeniu mokiniai parodys karbamido, kuris yra molekulinė, o ne joninė medžiaga ir nesiskaido į jonus, tirpimą. Vietoj to tarp karbamido molekulių ir vandens molekulių vyksta tarpmolekulinė sąveika (vandeniliniai ryšiai). Taip mokiniai turėtų pavaizduoti šio tipo sąveikas. 
   Simbolinis atvaizdavimas: (NH₂)₂CO (s) ⇄ (NH₂)₂CO (aq)
6. Kompresai veikia ištirpinant junginį, dažniausiai amonio nitratą, vandenyje. Šis procesas yra endoterminis procesas, todėl jis vyksta mažėjant temperatūrai. 
7. Kaip yra šalti kompresai, taip yra ir karšti kompresai. Momentiniai karšti kompresai yra sudaryti iš tirpiklio (pavyzdžiui, kalcio chlorido arba magnio sulfato), kuris egzoterminio proceso metu ištirpsta vandenyje ir dėl to neizoliuotose sistemose padidėja aplinkos temperatūra. Tokiais atvejais dėl medžiagų skilimo sukelto energijos išsiskyrimo šilumos pavidalu į vandenį pakyla jo temperatūra.
   Rekomenduojama nuoroda: https://sciencing.com/chemicals-used-heat-packs-7441567.html

Ši užduotis rekomenduojama vyresnių klasių mokiniams ir sudaro jiems galimybę tyrinėti chemijos mokslo procesus:

• praktinį cheminių reiškinių taikymą tikro gyvenimo kontekste,
• endoterminius ir egzoterminius procesus,
• tirpumą,
• Le Šateljė principą,
• tirpumą veikiančius veiksnius (temperatūrą). 

Įgūdžiai

• Kritinis mąstymas
• Loginis mąstymas ir problemų sprendimas
• Informacijos paieška
• Tyrimas
• Duomenų rinkimas ir organizavimas
• Komandinis darbas
• Atvaizdavimo lygiai
• Kintamųjų valdymas