Švietimo įstaigos, viešosios įstaigos ir įmonės pradėjo kurti ir įgyvendinti skaitmeninimo koncepcijas beveik visose srityse. Mokiniai aprūpinti planšetiniais kompiuteriais, kad galėtų mokytis nepriklausomai nuo socialinės padėties ir individualių savybių. Susitikimai dažnai vyksta tik internetu, internete transliuojami vaizdo įrašai. Skaitmeninimas beveik visose srityse pristatomas kaip raktas į nepriklausomybę ir žingsnis kuriant teisingesnę visuomenę.

Tačiau plečiant internetines paslaugas taip pat didėja elektroninės įrangos ir serverių pajėgumų paklausa. Todėl oponentai kritikuoja didžiulį energijos ir žaliavų kiekį, reikalingą elektroniniams prietaisams ir paslaugoms kurti ir eksploatuoti.

Skelbiami iš pirmo žvilgsnio prieštaringi tyrimai apie skaitmeninimo poveikį aplinkai ir visuomenei. Priklausomai nuo šaltinio, daugiausia dėmesio skiriama papildomam energijos suvartojimui dėl serverių pajėgumo didinimo, kuro poreikio mažėjimui dėl trumpesnių kelionių atstumų arba socialinių veiksnių, pavyzdžiui, izoliacijos.

Kokia Jūsų nuomonė apie skaitmeninimą?

Skaitmeninimo privalumai ir trūkumai įvairiose srityse išsamiai aptariami šaltiniuose (žr. šaltinius). Jie apima:

• ekonominius faktorius (mažesnės kelionės išlaidos, didesnis specialistų pasiekiamumas),
• socialines temas (didesnis pasiekiamumas, fizinė socialinė izoliacija),
• aplinkos faktorius (sumažėjęs privažiavimų ir parkavimo poreikis, padidėjęs energijos suvartojimas),
• ...ir kitus aspektus.

Šie aspektai interpretuojami skirtingai priklausomai nuo cituojamo šaltinio ir jo tikslų.

Būtina išsiaiškinti, kada skaitmeninimas yra pažanga, o kada veda link visuomenės perdėtų poreikių tenkinimo.

Skaitmeninimo koncepcija gali ir turėtų būti integruota ankstyvajame technologijų ugdyme. Į vidurinį ugdymą galima įtraukti sudėtingesnius aspektus, nagrinėti tokias temas, kaip klimato kaita, energetikos krizė ir pagrindiniai psichologiniai bei sociologiniai konceptai.